Plumptelėjimas – tai staigus, netikėtas kritimas (dažniausiai ant kelnių) dėl netvirtos ar sugriuvusios atramos, pvz., sėdynės, kėdės, suolo.
Tai neoficialus, šnekamosios kalbos žodis, kilęs iš veiksmažodžio plumptelti („staigiai kristi, griūti“).
Pavyzdžiai:
1. Sėdau ant senos suoliuko, ji suplyšo – ir aš plumptelėjau tiesiai ant žemės.
2. Vaikas atsisėdo ant sulūžusios kėdės ir plumptelėjo ant kelnių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.