pliauškojimas

Pliauškojimas – tai žodis, reiškiantis netikslų, nerimtą, paskubotą kalbėjimą ar šnekėjimą, dažnai su painiais sakiniais, per daug žodžių ar nenuoseklia mintimi. Jis turi neigiamą atspalvį, nurodant, kad kalbama neaiškiai ar be didelės reikšmės.

Pavyzdžiai:
1. Susitikime:
„Vadovas pliauškojo valandą, bet nieko konkretaus nepasakė.“
2. Pokalbyje:
„Nustok pliauškoti ir pasakyk tiesiai, ko nori.“
3. Apibūdinant kalbą:
„Jo pranešimas buvo vienas pliauškojimas – faktų trūko.“

Sinonimai: plepėjimas, tuščiai kalbėti, murinėti, šnekenti be reikalo.

Įrašas
Paaiškinimas	Pliauškojimas – tai žodis, reiškiantis netikslų, nerimtą, paskubotą kalbėjimą ar šnekėjimą, dažnai su painiais sakiniais, per daug žodžių ar nenuoseklia mintimi. Jis turi neigiamą atspalvį, nurodant, kad kalbama neaiškiai ar be didelės reikšmės. Pavyzdžiai: 1. Susitikime: „Vadovas pliauškojo valandą, bet nieko konkretaus nepasakė.“ 2. Pokalbyje: „Nustok pliauškoti ir pasakyk tiesiai, ko nori.“ 3. Apibūdinant kalbą: „Jo pranešimas buvo vienas pliauškojimas – faktų trūko.“ Sinonimai: plepėjimas, tuščiai kalbėti, murinėti, šnekenti be reikalo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.