performatyvumas
Performatyvumas – tai kalbos veiksmas, kuriuo ištartos kalbos (žodžiai) tiesiogiai atlieka veiksmą, o ne tik aprašo jį. Tai yra kalba, kuri ką nors įvykdo tuo momentu, kai yra pasakoma.
Pagrindinė idėja:
Žodžiai = veiksmas. Pvz., sakydamas „Pažadu“, aš ne tik aprašau pažadą, bet ir įsipareigoju.
Pagrindiniai požymiai:
1. Kalbama 1-as asmuo, esamuoju laiku.
2. Reikalingas tinkamas kontekstas (įgaliojimas, situacija).
3. Sėkmė priklauso nuo ištarimo, o ne tiesos/klaidingumo.
Pavyzdžiai:
- Pažadas: „(Aš) Pažadu ateiti.“ → Sukuria įsipareigojimą.
- Pateisinimas: „(Aš) Atleidžiu tave.“ → Atleidžia kaltę.
- Paskyrimas: „(Aš) Paskiriu tave vadovu.“ → Suteikia pareigas.
- Lažybos: „(Aš) Lažinuosi, kad laimės.“ → Įsipareigojimas lažyboms.
- Prabilimas: „Susirinkimą pradedu.“ → Oficialiai pradeda renginį.
Svarbu: Ne visi sakiniai su „aš“ yra performatyviniai. Pvz., „Aš bėgu“ yra tik aprašomasis teiginys, o ne veiksmas kalbos aktą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.