pastandėjimas

Pastandėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis prarastą arba susilpnėjusį gebėjimą greitai ir aiškiai kalbėti (pvz., dėl senatvės, ligos, emocijų). Dažnai vartojamas kaip sinonimas užsiminimui, užgniaužimui ar užsikimšimui.

Pavyzdžiai:
1. Senatvė:
Senelis jau patyrė šiek tiek pastandėjimo – kartais užstringa vidury sakinio.
2. Emocinė įtampa:
Nerimas sukėlė trumpą pastandėjimą per kalbą.
3. Liga:
Po insulto atsirado lengvas pastandėjimas.

Sinonimai: užsikimšimas, užsiminimas, užgniaužimas (kalboje).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pastandejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pastandėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis prarastą arba susilpnėjusį gebėjimą greitai ir aiškiai kalbėti (pvz., dėl senatvės, ligos, emocijų). Dažnai vartojamas kaip sinonimas užsiminimui, užgniaužimui ar užsikimšimui. Pavyzdžiai: 1. Senatvė: Senelis jau patyrė šiek tiek pastandėjimo – kartais užstringa vidury sakinio. 2. Emocinė įtampa: Nerimas sukėlė trumpą pastandėjimą per kalbą. 3. Liga: Po insulto atsirado lengvas pastandėjimas. Sinonimai: užsikimšimas, užsiminimas, užgniaužimas (kalboje).