Paleoazijietis – bendras terminas, reiškiantis seniausius, ne indoeuropiečių ir ne tiurkų tautų atstovus, gyvenusius Azijos šiaurėje (Sibire, Tolimuosiuose Rytuose) prieš čia atsirandant tiurkų ir mongolų gentims.
Pagrindinės grupės:
1. Sibiro paleoazijiečiai: čiukčiai, korjakai, itelmenai, ketai, nivchai, jukagirai.
2. Ainų tauta Japonijoje (Hokaido) – kartais priskiriami.
Pavyzdžiai:
- Čiukčiai – gyvena Čiukotkoje, verčiasi jūrų medžiokle, šiaurės elnių auginimu.
- Nivchai – gyvena Amūro žemupyje ir Sachaline, kalba izoliuota.
- Ketai – vienintelė išlikusi jenisejų kalbų šeimos atstovai (Centrinė Sibiras).
- Ainai – tradicinis gyvenimas Hokaido saloje, išskirtinė kalba ir kultūra.
Terminas dažniau vartojamas etnografiniame ir istoriniame kontekste, o ne kaip savivardis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.