Palaipiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, atsargų, nerangų judėjimą (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną), pvz., vaikščiojimą vargšant, vilksintis, slampinėjimą.
Pavyzdžiai:
1. Senis palaipiojo per kiemą, remdamasis lazda.
2. Sužeistas šuo palaipiojo link namų.
3. Po sunkių darbo dienų jis tik palaipiojo po butą.
Sinonimai: slampinėjimas, vilksėjimas, lėtėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.