pakūprinimas

Pakūprinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, lėtą judėjimą į priekį lenkiant nugarą (pvz., einant pakūprėjęs, nešant sunkų daiktą). Dažnai vartojamas apibūdinti seno žmogų ėjimą ar nepatogų judesį.

Pavyzdžiai:
1. Senelis ėjo pakūprinęs, remdamasis lazda.
2. Pakūprindama nešė sunkų kibirą vandens.
3. Vaikas pakūprino, kad pasiimtų žaislą po kėde.

Sinonimai: susikūprinęs, palenkęs, nusilenkęs.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pakuprinimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Pakūprinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, lėtą judėjimą į priekį lenkiant nugarą (pvz., einant pakūprėjęs, nešant sunkų daiktą). Dažnai vartojamas apibūdinti seno žmogų ėjimą ar nepatogų judesį. Pavyzdžiai: 1. Senelis ėjo pakūprinęs, remdamasis lazda. 2. Pakūprindama nešė sunkų kibirą vandens. 3. Vaikas pakūprino, kad pasiimtų žaislą po kėde. Sinonimai: susikūprinęs, palenkęs, nusilenkęs.