Paerdvėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis atvirų, plokščių, dažniausiai bemiškių plotų, kuriuose vyrauja vėjas, susidarymą ar buvimą. Dažniausiai vartojamas apibūdinti kraštovaizdžio atvirumą ir vėjuotumą.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos kontekste:
„Nupjovus mišką, ši vietovė virto paerdvėjimu.“
2. Perkeltine prasme (retai):
„Po draugų išvykmo jis pajuto vidinį paerdvėjimą.“ (kaip tuštumos, atvirumo metafora).
Trumpai: Tai atviros, vėjuotos erdvės susidarymas ar būsena, dažniausiai dėl miško nykimo ar kitų pakitimų kraštovaizdyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.