„Ordinaras“ (lot. ordinarius) reiškia įprastą, paprastą, eilinį, kas nėra išskirtinis ar ypatingas. Dažniausiai vartojamas kalbant apie kasdienius reikalus, įprastas situacijas ar vidutinius dalykus.
Pavyzdžiai:
1. Tai buvo labai ordinarus pokalbis, nieko naujo.
2. Jo drabužiai atrodė ordinarūs, bet patogūs.
3. Ordinarų gyvenimą pertraukė netikėtas įvykis.
Trumpai:
Ordinaras = įprastas, paprastas, neįspūdingas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.