„Ordinaras“ – tai eilinis, paprastas, įprastas, niekuo neišsiskiriantis (dažniausiai vartojama apie žmones, bet gali birti ir į kitas sritis).
Kilęs iš lotynų kalbos žodžio ordinarius („įprastas, reguliarus“).
Pavyzdžiai:
1. Apie žmogų:
„Jis buvo gana ordinarus studentas – nei ypatingai gabus, nei labai aktyvus.“
2. Apie daiktą / situaciją:
„Šis restoranas pasiūlė tik ordinarų, kasdieninį meniu be jokių išskirtinių patiekalų.“
Sinonimai: įprastas, paprastas, vidutiniškas, kasdieniškas.
Antonimai: nepaprastas, išskirtinis, ypatingas, unikalus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.