numuilinimas

Numuilinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuobodų, monotonišką kalbėjimą ar giedojimą, dažnai su nepatogiu, skardžiu garsu. Jis siejamas su verkšlenimu, dejavimu ar įkyria skamba.

Pavyzdžiai:
1. Vaiko numuilinimas prieš miegą išvargino tėvus.
2. Senio numuilinimas apie senas laikus tapo įprastu pokalbių fonu.
3. Paskaitos metu studentus užmigdė dėstytojo numuilinimas.

Trumpai: tai įkyriai monotoniška, neretai skardi balso skamba, sukelianti dirglumą ar nuobodulį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'numuilinimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Numuilinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuobodų, monotonišką kalbėjimą ar giedojimą, dažnai su nepatogiu, skardžiu garsu. Jis siejamas su verkšlenimu, dejavimu ar įkyria skamba. Pavyzdžiai: 1. Vaiko numuilinimas prieš miegą išvargino tėvus. 2. Senio numuilinimas apie senas laikus tapo įprastu pokalbių fonu. 3. Paskaitos metu studentus užmigdė dėstytojo numuilinimas. Trumpai: tai įkyriai monotoniška, neretai skardi balso skamba, sukelianti dirglumą ar nuobodulį.