Numaurojimas – tai kalbos figūra, kai sąrašu išvardijami daiktai, veiksmai, savybės ar reiškinių dalys, siekiant sukurti išsamų, dinamišką ar įtaigų vaizdą.
Pavyzdžiai:
1. Parduotuvėje pirko duonos, sūrio, pieno, obuolių.
→ Paprastas daiktų išvardijimas.
2. Jis bėgo, šoko, kovojo, nevengė jokių kliūčių.
→ Veiksmų sąrašas, pabrėžiantis veikėjo energiją.
3. Miške girdėjosi paukščių čiulbėjimas, lapų šlamėjimas, vėjo šnabždesys.
→ Garsų išvardijimas, kuris padaro aprašymą gyvą.
Trumpai: Numaurojimas naudojamas vaizdingumui, detalumui ar ritmui kalboje (grožinėje literatūroje, retorikoje, kasdienėje kalboje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.