Neoklasicistas – tai meno, literatūros ar architektūros kūrėjas, kuris atkuria arba įkvėpiamas antikinės Graikijos ir Romos meno formų bei klasicinių principų (harmonija, simetrija, griežtumas, racionalumas). Terminas dažniausiai taikomas XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios laikotarpiui, kai buvo reakcija į rokoką ir baroką.
Pagrindiniai bruožai:
- Grįžimas prie antikinių temų, herojų, paprastumo.
- Aiškios formos, pusiausvyra, disciplinuota kompozicija.
- Meno tikslas – dorovinis auklėjimas, idealizavimas.
Pavyzdžiai:
1. Architektūra: Vilniaus katedra (perstatyta neoklasicizmo stiliumi), Prancūzijos Panteonas (J. Soufflot).
2. Dailė: Jacques-Louis David paveikslai (pvz., „Horacijų priesaika“).
3. Literatūra: Voltaire, Gotthold Ephraim Lessing dramos.
4. Lietuvoje: architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, poetas Ignas Krasickis.
Trumpai: neoklasicistai siekė atgaivinti antikinio meno tobulumą ir logiką, priešpastatydami ją jausmingiems ankstesniems stiliams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.