Neoekspresionizmas – tai XX a. 7–8 dešimtmečių meno srovė, atgijęs ekspresionizmas, kuriam būdinga:
- Emocinė, intuityvi tapyba.
- Grubūs potėpiai, intensyvios spalvos.
- Dažnai naudojamos mitologinės, istorinės ar socialinės temos.
- Grįžimas prie figūrinio vaizdavimo po abstraktaus meno dominavimo.
Pagrindiniai pavyzdžiai:
- Vokietija: Georgas Baselitzas, Anselmas Kieferis (kritinės istorinės temos).
- Italija: „Transavangardija“ – Francesco Clemente (emocingi, mitologiniai vaizdai).
- JAV: Julianas Schnabelis (lūžusios plokštės, monumentali forma), Jean-Michel Basquiat (gatvės meno įtaka, socialinė kritika).
Svarbiausia: Neoekspresionizmas pabrėžė menininko subjektyvumą ir reakciją prieš komercinį, intelektualų meną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.