Neoekspresionizmas – tai XX a. pabaigos (daugiausia 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose) meno srovė, atgimęs ekspresionizmo tradicijas. Jai būdinga:
- Emocingas, intuityvus tapymas
- Intensyvios spalvos, grubūs potėpiai, deformuotos formos
- Dažnai naudojamos kultūrinės, istorinės ar mitologinės temos
- Priešprieša minimalizmui ir konceptualiajam menui
Pavyzdžiai:
1. Vokietija – „Naujieji laukiniai“ (Neue Wilde): Georgas Bazelicas, Anshelmas Kiferis (jo darbai dažnai siejami su Vokietijos istorija).
2. JAV – Džulijanas Šnabelis, Džinas Mišelis Baskietas (energingi, grubūs paveikslai su graffiti elementais).
3. Italija – Transavangardija: Sandro Kija, Francesco Clemente (dažnai naudoja simbolius ir mitologines alegorijas).
Neoekspresionizmas buvo reakcija į šaltą, intelektualų meną, grįžtant prie subjektyvumo, jausmų ir rankdarbiško tapymo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.