„Naujakiemis“ – tai asmuo, atsikėlęs gyventi į naują vietą (kiemą, sodybą), naujakurys, atvykėlis. Žodis dažniausiai vartotas istoriniame kontekste, ypač apie kolonistus ar naujus gyventojus įsikūrusiuose regionuose.
Pavyzdžiai:
1. XIX amžiuje daug naujakiemių atvyko gyventi į tuometines Rusijos imperijos periferijas.
2. Kaimo senoliai dar prisimena, kaip čia atsikėlė pirmieji naujakiemiai.
3. Rašytojas aprašė naujakiemių kovas su negestinga gamta.
Trumpai: terminas reiškia naują gyventoją/atsikėlėlį, dažnai istoriniuose ar regioniniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.