Mūza – graikų mitologijoje viena iš devynių dangiškųjų seserų, meno ir mokslo globėja. Perkeltine prasme – įkvėpimo šaltinis, ypač menininkams.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
„Poetai dažnai šaukėsi mūzų pagalbos.“
2. Perkeltinė reikšmė:
„Gamtos grožis jam tapo mūza.“
„Ji buvo tapytojo mūza – daugelio jo paveikslų herojė.“
Trumpai:
Mūza – antikinė deivė (meno/mokslo sritis) arba šiuolaikinis įkvėpimo simbolis (žmogus, idėja, vaizdas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.