Modernumas – tai istorinis laikotarpis (apie 1890–1940 m.), pasižymintis naujomis meno, literatūros, architektūros ir mąstymo formomis, atmetant tradicijas ir siekiant išraiškos laisvės. Pagrindinis bruožas – savimonės, pokyčio ir naujovių paieška.
Pagrindinės savybės:
1. Naujoviškumas – atsisakoma klasikinių formų.
2. Subjektyvumas – dėmesys vidiniam pasaulį (pvz., srauto sąmonė).
3. Eksperimentavimas – netradicinis formų, kalbos ar kompozicijos naudojimas.
Pavyzdžiai:
- Literatūroje: James Joyce „Ulisas“ (srauto sąmonė), T.S. Eliot „Tuščioji žemė“.
- Mene: Pablo Picasso kubizmas, Marcel Duchamp readymade objektai.
- Architektūroje: funkcionalizmas, Bauhaus stilius.
- Muzikoje: Igoris Stravinskis, Arnoldas Šionbergas (atonališkumas).
Svarba: Modernumas pakeitė kultūrinius standartus, paruošė kelį postmodernizmui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.