Meškučiai – tai mažybinė, švelnios ar mielos prasmės meškos forma. Dažniausiai vartojama:
1. Vaikų kalboje – apie meškiukus (žaislus, piešinius):
> Žiūrėk, meškučiai miega! (apie lietuvišką animaciją „Meškiukas“)
2. Švelniai, mielai – apie tikrus meškus ar jų atvaizdus:
> Miške radome meškučių pėdsakų.
3. Pranšu – kaip mylimosios ar vaiko pravardė:
> Eik miegoti, mano meškučiau.
Svarbu: Tai neoficialus, šnekamasis žodis, tinkamas šiltiems, neformaliems kontekstams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.