Mergalaukis – tai istorinis terminas, reiškiantis bajorų dukterų ištekėjimo turtą (kraitis, pasagis). Tai buvo žemės ar kitos nuosavybės dalis, kurią tėvai skyrdavo dukrai ištekant.
Pavyzdžiai:
1. XVI a. dokumentuose minimas Mergalaukis – 10 valakų žemės, duota bajoraitės Marės kraičiui.
2. 1599 m. Lietuvos Metrikoje užfiksuota, kad bajoras Jonas dukrai Onai skyrė mergalaukį: kaimą ir pievas.
3. Teismų knygose – bylos dėl mergalaukio grąžinimo, jei moteris mirė be palikuonių.
Trumpai: Mergalaukis – išpirka ar kraitis bajoraitėms, dažniausiai žemės pavidalu, užfiksuotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės aktuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.