Memuaristika – tai autobiografinės literatūros dalis, apimanti asmeninius atsiminimus apie istorinius įvykius, žymius žmones ar patirtį. Skiriasi nuo dienoraščio ar autobiografijos tuo, kad dėmesys sutelktas ne į vidinį pasaulį, o į išorinius įvykius ir aplinkybės, kurias autorius stebėjo ar dalyvavo.
Pagrindiniai bruožai:
- Subjektyvus požiūris (autorius – liudytojas ar dalyvis).
- Istorinė, socialinė ar kultūrinė konteksto vertė.
- Dažnai publicistinio ar dokumentinio pobūdžio.
Pavyzdžiai:
1. "Sibiro dienoraštis" – Balio Sruogos atsiminimai apie kalinimą sovietų lageriuose.
2. "Žemė deganti" – Juozo Urbšio memuarai apie rezistenciją Lietuvoje.
3. "Manifestas arba amžinai gyva" – Janinos Degutytės atsiminimai apie sovietinę realybę.
4. Pasaulinė literatūra: Winston Churchill "Antrasis pasaulinis karas" (istoriniai memuarai).
Memuaristika svarbi kaip istorijos papildymas per asmeninę patirtį, bet reikalauja kritiško vertinimo dėl subjektyvumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.