Medeina – lietuvių mitologijoje – miško, medžių ir laukinių gyvūnų deivė, medžiotojų globėja. Dažnai vaizduojama kaip mergelė kario apranga, lydima vilko.
Pagrindinės savybės:
- Miško ir gamtos sergėtoja.
- Susijusi su medžiokle, bet ir su jos ribomis (saugo gyvūnus).
- Panašus vaidmuo kaip latvių Meša māte ar skandinavų Skadi.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose šaltiniuose: J. Lasickis (XVI a.) mini deivę Medeina kaip medžiotojų globėją.
2. Mituose: Gali būti pasakojimai, kur ji baudžia pernelyg godžius medžiotojus arba padeda geranoriškams.
3. Dabartinėje kultūroje: Vardas naudojamas knygose, muzikoje, festivaliuose (pvz., „Medeina“ – folk grupė, literatūriniai personažai).
Trumpai: Medeina – senovės lietuvių miško deivė, simbolizuojanti gamtos ir medžioklės priešpriešą bei pusiausvyrą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.