manieristas

Manieristai – XVI a. antros pusės–XVII a. pradžios meno kryptis, kuri išsivystė iš Renesanso, bet siekė ekspresijos, dirbtinumo, sudėtingų formų ir nerimo, peržengiant klasikinę harmoniją.

Pagrindiniai bruožai:
- Ištiestos, vingiuotos figūros (pvz., „spiralinės“ pozos)
- Sudėtingos kompozicijos ir nenatūralios spalvos
- Intelektualūs, dažnai mitologiniai ar alegoriniai siužetai
- Dinamiškumas, įtampa, nerimas

Pavyzdžiai:
1. Dailė: El Greco („Penkios žmogaus pirštų atvėrimas“), Tintoretas, Parmigianino („Ilgakaklė Madona“).
2. Architektūra: Komplikuotos formos, netaisyklingos detalės (pvz., „Manieristiniai rūmai“).
3. Literatūra: Išgalvota metaforika, sudėtinga sintaksė (pvz., poetas Luis de Góngora).

Manierizmas – tai sąmoningas atsisakymas nuo Renesanso ramybės, link į meninę laisvę ir subjektyvumą.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Manieristai – XVI a. antros pusės–XVII a. pradžios meno kryptis, kuri išsivystė iš Renesanso, bet siekė ekspresijos, dirbtinumo, sudėtingų formų ir nerimo, peržengiant klasikinę harmoniją. Pagrindiniai bruožai: - Ištiestos, vingiuotos figūros (pvz., „spiralinės“ pozos) - Sudėtingos kompozicijos ir nenatūralios spalvos - Intelektualūs, dažnai mitologiniai ar alegoriniai siužetai - Dinamiškumas, įtampa, nerimas Pavyzdžiai: 1. Dailė: El Greco („Penkios žmogaus pirštų atvėrimas“), Tintoretas, Parmigianino („Ilgakaklė Madona“). 2. Architektūra: Komplikuotos formos, netaisyklingos detalės (pvz., „Manieristiniai rūmai“). 3. Literatūra: Išgalvota metaforika, sudėtinga sintaksė (pvz., poetas Luis de Góngora). Manierizmas – tai sąmoningas atsisakymas nuo Renesanso ramybės, link į meninę laisvę ir subjektyvumą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.