Magnetėjimas – tai lietuviškas fizikos terminas, reiškiantis magnetinio lauko sukūrimą (pvz., įjungus elektros srovę) arba daikto įmagnetinimą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Magnetinio lako atsiradimas – kai srovė tekėdama laidininku sukuria magnetinį lauką.
2. Medžiagos įmagnetinimas – kai magnetinis laukas išlygina mažųjų magnetinių domenų kryptis (pvz., geležinį vinį priartinus prie magneto).
Paprasti pavyzdžiai:
Įjungus elektromagnetą (pvz., gongą durų skambučio) – vyksta magnetėjimas.
Plieninį vinį palietus magnetu – ji įgyja magnetines savybes (įmagnetinama).
Elektros laidu, kai juo teka srovė, aplinkui susidaro magnetinis laukas (magnetėjimas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.