lupiojimas

Lupiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis intensyvų, įkyrų priekabiavimą, kabinėjimąsi ar erzėjimą (dažniausiai žodinį).
Jis kilęs iš žodžio lupyti (kartoti, erzinti).

Pavyzdžiai:
1. Nustok manęs lupioti dėl tos klaidos!
(Nustok nuolatos man priekabiauti / kabintis.)

2. Vaikai nuolatos lupiojasi tarpusavyje.
(Vaikai nuolatos įkyriai pešasi ar ginčijasi.)

3. Bossas lupioja dėl ataskaitų kiekvieną rytą.
(Vadovas nuolatos erzina / primygtinai reikalauja.)

Sinonimai: priekabiavimas, kabinėjimasis, erzėjimas, "prieždėjimas".
Naudojimas: dažniausiai šnekamojoje kalboje, neformaliose situacijose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lupiojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Lupiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis intensyvų, įkyrų priekabiavimą, kabinėjimąsi ar erzėjimą (dažniausiai žodinį). Jis kilęs iš žodžio lupyti (kartoti, erzinti). Pavyzdžiai: 1. Nustok manęs lupioti dėl tos klaidos! (Nustok nuolatos man priekabiauti / kabintis.) 2. Vaikai nuolatos lupiojasi tarpusavyje. (Vaikai nuolatos įkyriai pešasi ar ginčijasi.) 3. Bossas lupioja dėl ataskaitų kiekvieną rytą. (Vadovas nuolatos erzina / primygtinai reikalauja.) Sinonimai: priekabiavimas, kabinėjimasis, erzėjimas, "prieždėjimas". Naudojimas: dažniausiai šnekamojoje kalboje, neformaliose situacijose.