liuokčiojimas

Liuokčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis netvirtą, svyruojantį judėjimą ar laikyseną, pvz., eisena, kurios metu kas nors klibčioja, svyruoja ar netvirtai laikosi.

Pavyzdžiai:
1. Fizinė prasmė:
„Senelis liuokčiojo be lazdelės.“
„Nuo alkoholio kojos liuokčioja.“

2. Perkeltinė prasmė (netikrumas, svyravimas):
„Jo įsitikinimai liuokčioja.“
„Politinė padėtis šalyje liuokčioja.“

Sinonimai: svyravimas, klibčiojimas, netvirumas.

Tarptautiniai žodžiai: televizija

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'liuokciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Liuokčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis netvirtą, svyruojantį judėjimą ar laikyseną, pvz., eisena, kurios metu kas nors klibčioja, svyruoja ar netvirtai laikosi. Pavyzdžiai: 1. Fizinė prasmė: „Senelis liuokčiojo be lazdelės.“ „Nuo alkoholio kojos liuokčioja.“ 2. Perkeltinė prasmė (netikrumas, svyravimas): „Jo įsitikinimai liuokčioja.“ „Politinė padėtis šalyje liuokčioja.“ Sinonimai: svyravimas, klibčiojimas, netvirumas.