Liumpčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, nerangų, sunkią ėjimą (dažnai su dideliu kūno svoriu ar nepatogiais batais).
Pavyzdžiai:
1. Jis liumpčiojo per purvyną sunkiais kalbais.
2. Alkanas lokys liumpčiojo link upės.
3. Nuo pavargimo ji tik liumpčiojo namo link.
Sinonimai: drimzdinėti, sliūkinti, vilktis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.