Liaunėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpnėjimą, išsekimą, jėgų netekimą (dažniausiai dėl ligos, amžiaus ar išsekimo).
Pavyzdžiai:
1. Fizinis: Ilga liga jį visiškai išsekino – jautėsi didelis liaunėjimas.
2. Dvasinis: Po nuolatinio streso pajuto vidinį liaunėjimą.
3. Perkeltine prasme: Ūkio liaunėjimas prasidėjo po sausrų.
Sinonimai: silpnumas, išsekimas, neryžtingumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.