Lakštingalėlė – tai mažybinė forma nuo žodžio „lakštingala“, reiškiančio naktinį giesmininką paukštį. Naudojama kaip įsimylėjimo, meilės ar švelnumo šūkis ar pravardė, dažniausiai kreipiantis į mylimą moterį ar merginą.
Pavyzdžiai:
1. Kreipimasis: „Ateik čia, mano lakštingalėle!“
2. Poezijoje: „Lakštingalėlė mano, tu man širdį sužavėjai.“
3. Švelnus palyginimas: „Ji dainuoja kaip lakštingalėlė.“
Trumpai: Šis žodis – meilus, poetiškas kreipimasis į mylimąją, siejamas su grožiu, daina ir švelnumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.