Labūnava – tai lietuviška daiktavardžio forma, kilusi iš veiksmažodžio labūnoti (reikšmė: „vaikščioti, klajoti, bastytis“).
Nors šis žodis nėra plačiai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, jis aptinkamas senesniuose tekstuose ar tarmėse.
Reikšmė:
1. Veiksmas – klajojimas, bastymasis be tikslio.
2. Vieta – retai, bet gali reikšti vietą, kur klajojama.
Pavyzdžiai:
1. „Visą dieną tik labūnavo po mišką.“ (vaikščiojo be tikslio)
2. „Nustok tą labūnavą, imkis darbo!“ (čia – nerimtą veiklą ar bastymąsi)
Trumpai: Labūnava reiškia be tikslo klajojimą / bastymąsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.