Labdarkė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, paprastą, dažniausiai medinę trobelę ar pastogę, ypač miške ar laukuose. Dažnai vartojamas poetiškai ar senesnėje literatūroje.
Pavyzdžiai:
1. Miške stovėjo vieniša labdarkė, kurioje medžiotojai ilsėjosi.
2. Senelis pasistatė paprastą labdarkę daržinėje.
3. Poezijoje rašoma apie pamatęs labdarkę pakelėje.
Sinonimai: trobelė, pastogė, lūšnelė, buveinė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.