Kvykutė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelę, aštrią pjūvį ar įpjovą (dažniausiai ant rankos, piršto ir pan.), paprastai padarytą aštriu daiktu (pvz., peiliu, stiklu). Tai yra mažybinė forma nuo žodžio kvykas (pjūvis, įpjova).
Pavyzdžiai:
1. „Atsargiai, nesigalįk – peilis labai aštrus, gali įsikirsti ir padaryti kvykutę.“
2. „Tvirtinant rėmą, ant nykščio padariau nedidelę kvykutę.“
3. „Per daržo darbus susižalojau – ant delno liko kvykutė nuo šakelės.“
Trumpai: Nedidelė, sekliai įpjauta žaizdelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.