Kulkelė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kelio atkarpą, keliuko dalį, dažnai vartojamas kalbant apie trumpą, siaurą ar vingiuotą kelią, ypač kaimo vietovėse.
Pavyzdžiai:
1. Už miško eina senoji kulkelė į upę.
2. Vaikščiojome lauko kulkele tarp dirbų.
3. Rasta kulkelė vedė į paslėptą trobelę.
Sinonimai: takkelis, keliukas, takas.
Pastaba: Dažnai vartojamas poetiškai ar liaudiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.