koncentracijos stovykla
Koncentracijos stovykla – tai speciali prievarta ar izoliuota vieta, kurioje masiniu mastu laikomi politiniai priešininkai, etninės ar kitokios grupės, dažnai sunkiomis sąlygomis, be teismo sprendimo.
Pagrindinės charakteristikos:
- Kalinami asmenys dažnai laikomi dėl savo kilmės, religijos, politinių pažiūrų.
- Stovyklos paprastai valdo totalitariniai režimai ar okupacinės valdžios.
- Sąlygos: perdėtas tankumas, badas, priverstinis darbas, žiaurumas.
Istoriniai pavyzdžiai:
1. Nacistinės Vokietijos stovyklos (pvz., Auschwitz, Dachau) – žydų, čigonų, politinių priešinų naikinimo ir darbo vietos.
2. TSRS Gulago – politinių kalinių darbo stovyklos Sibire.
3. Bosnijos karo stovyklos (pvz., Omarska, 1992–1995) – serbų valdomos vietos bosniams musulmonams ir kroatams.
4. Kinijos stovyklos Uigūrams – Šindziange, veikiamos kaip „profesinio perauklėjimo“ centrai.
Svarbu: Terminas neturi būti painiojamas su migrantų stovyklomis ar pabėgėlių stovyklomis, nors kai kurios sąlygos gali būti panašios.
- Tarptautiniai žodžiai: televizija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.