Kočėliukas – tai mažybinė, švelniai juokingu atspalviu vartojama žodžio „kočė“ forma. Nors „kočė“ gali reikšti nedidelį namą, trobelę ar kambarį (pvz., vasarnamio tipo), „kočėliukas“ dažniausiai vartojamas kalbant apie labai mažą, jaukų būstą ar patalpą, kartais su švelniu juokeliu ar švelninamuoju atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. „Po kalnu turime nedidelį kočėliuką, kur atvažiuojame pailsėti.“
2. „Jis apsigyveno kočėliuke prie ežero – tik vienas kambarys, bet pakanka.“
3. „Tai ne namas, o kočėliukas, bet mums brangus kaip savas kampelis.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.