Tai etnografinė grupė, gyvenanti Klaipėdos krašte (Mažojoje Lietuvoje) – istoriniame Prūsijos lietuvių regione. Kalbama aukštaičių tarme, bet su ryškiais žemaičių ir vokiečių kalbų įtakos bruožais (baltiški-slaviški skoliniai, kirčiavimas, fonetika).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Klaipėdos krašto aukštaičiai – tai lietuviai, likę Prūsijos valdžioje po XIII–XV a. kryžiaus karų, išlaikę lietuvišką tapatybę.
2. Kalbos:
- Vietoj bendrinės lietuvių kalbos žodžio "duona" sakydavo "dūna".
- Vokiečių skoliniai: "kirvis" (vok. Beil) vietoj "kaplys", "cukrus" (vok. Zucker) vietoj "sakuras".
3. Kultūrinis: Saviti folkloriniai dainų (sutartinės) ir papročių bruožai, skiriantys nuo kitų Lietuvos regionų.
Trumpai: Tai Mažosios Lietuvos lietuviai, kalbantys savita aukštaičių tarme su germanizmais, turintys atskirą istorinę raidą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.