Keturvėjininkai – tai asmenys, kurie per Pirmąjį pasaulinį karą keturis kartus keitė karo pusę, siekdami išlikti valdžioje ar gauti naudos.
Terminas kilęs iš žodžių keturi + vėjas (kryptis).
Pavyzdžiai:
1. Mykolas Sleževičius – Lietuvos politikas, keitė orientaciją: nuo Rusijos prie Vokietijos, vėliau – Lenkijos ir Lietuvos, galiausiai grįžo prie Lietuvos.
2. Augustinas Voldemaras – veikėjas, kuris palaikė ryšius su skirtingomis jėgomis (Vokietija, Lenkija, Lietuva, Baltgudiai), siekdamos įtakos.
3. Kazys Grinius – nors daugiausia siekė Lietuvos nepriklausomybės, jo politiniai manevrai kartais vertinami kaip prisitaikymas prie besikeičiančių galios santykių.
Esmė: Terminas dažnai vartojamas kritiškai, apibūdinant oportunistinį elgesį per nestabilią laikotarpį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.