"Kerėte" – veiksmažodžio kerėti tiesioginės nuosakos daugiskaitos 2-as asmuo (jūs kerėte). Reiškia keikti, šmeižti, pikta linkėti (pvz., prakeikti).
Pavyzdžiai:
1. Kodėl jūs kerėte savo priešams?
2. Seniai kerėdavo, jei kas nors užgrobdavo žemę.
3. Nekerėkite – tai atsiverčia prieš jus pats.
Trumpai: "Kerėte" – prakeikimo veiksmas, nukreiptas į kitą asmenį (-us).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.