Kantalis – tai retas, archajiškas terminas, reiškiantis giedotojas arba dainininkas, ypač bažnytinėje ar religinėje tradicijoje. Kilęs iš lotynų kalbos žodžio cantālis (nuo cantāre – „dainuoti“).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas: „Viduramžių bažnyčioje kantaliai atliko liturgines giesmes.“
2. Perkeltine prasme: „Miesto gatvėse senis kantalis giedojo liaudies balades.“
Terminas dažniausiai sutinkamas senuosiuose raštuose ar kalbant apie istorinius religinius papročius. Šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.