Kalbonaciškas – tai žodis, sukurtas pagal matematiko Fibonačio pavardę, ir reiškia kalbėjimo ar teksto struktūrą, kurioje elementai (žodžiai, raidės, skiemenys) pasikartoja arba išsidėsto pagal Fibonačio seką (1, 1, 2, 3, 5, 8, 13…), kai kiekvienas naujas elementas yra lygus dviejų prieš tai einančių sumai.
Pavyzdžiai:
1. Žodžių skaičius eilutėse:
Eilutė su 1 žodžiu,
kita su 1 žodžiu,
tada su 2 žodžiais,
tada su 3 žodžiais,
tada su 5 žodžiais ir t.t.
2. Raidžių skaičius žodžiuose:
Žodis iš 1 raidės,
žodis iš 1 raidės,
žodis iš 2 raidžių,
žodis iš 3 raidžių,
žodis iš 5 raidžių ir t.t.
3. Konkretus pavyzdys (5, 8, 13 raidžių eilutės):
"Lietuva brangi, mūsų tėvynė" (5 raidės)
"Giesmė gimtoji, širdį žadini" (8 raidžių)
"Aušros šviesoje, didingi pamišėliai" (13 raidžių)
Terminas dažniausiai vartojamas kaip kūrybinis literatūros ar kalbos eksperimentas, o ne kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.