Kaboklė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis netvarkingą, apleistą namą, trobelę ar pastatą (dažnai su neigiama konotacija – apgriuvęs, apleistas, netvarkingas).
Pavyzdžiai:
1. Senelis gyveno vienoje kaboklėj už miesto.
2. Ką tu čia laikai? Visas kambarį pavertė kabokle!
3. Po karo liko tik kelios kaboklės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.