Išžiojimas – tai žodžio „žioti“ (žiotis, atsiverti) veiksmažodinis daiktavardis, reiškantis atvirą, plačią erdvę ar angą, dažniausiai gamtoje.
Pagrindinės reikšmės:
1. Gamtinė erdvė – gili duobė, tarpeklis, urvas, kalno plyšys.
2. Plačiai atsivertęs plotas – pvz., jūros beribė platybė.
3. Perkeltine prasme – didžiulė, bauginanti tuštuma ar erdvė (pvz., mintyse, jausmuose).
Pavyzdžiai:
- Uola sudarė gilią išžiojimą, į kurį tekėjo upelis.
- Priešais jį žiojėjo tamsus kalno išžiojimas.
- Jūros išžiojimas praryjo laivą.
- Jausmas, tarsi krenti į bedugnės išžiojimą.
Trumpai: Gamtinė ar abstrakti atvira, gili erdvė/anga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.