išvanojimas
Išvanojimas – tai veiksmas, kai kas nors (dažniausiai bloga energija, piktosios dvasios, demonai) yra priverstinai pašalinami iš žmogaus, vietos ar daikto, dažniausiai religiniame ar mistiniame kontekste, per specialų ritualą ar maldą.
Pagrindiniai bruožai:
- Siekiama atlaisvinti nuo pikto (dvasinio, psichinio) užvaldymo.
- Gali būti siejamas su krikščioniškumu (ypač katalikybėje), tačiau egzistuoja ir kituose tikėjimuose.
- Skiriasi nuo paprasto apvalymo ar gydymo – akcentuojama priverstinė blogio jėgų pašalinta.
Pavyzdžiai:
1. Religinis kontekstas:
- Kunigas atlieka išvanojimo ritualą (egzorcizmą) asmeniui, kuris, tikima, yra apsėstas demono.
- Malda už išvanojimą iš namų, jei jaučiama neigiama energija.
2. Perkeltinė reikšmė (retai):
- „Tai buvo tikras išvanojimas!“ – apie labai intensyvų valymą (pvz., senų daiktų, nuosėdų).
Trumpai: Išvanojimas – priverstinis pikto pašalinimas ritualo būdu, dažniausiai dvasiniame tikėjime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.