Išmarmėjimas – tai neformalus žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, neretai pamokslaujantį kalbėjimą (pvz., moralizuojantį, skųstį, nuolatinį nusiskundimą). Jis dažnai vartojamas neigiamai, apibūdinant kalbėtojo monotoniją ir klausytojo nuovargį.
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
"Senelis vėl pradėjo savo išmarmėjimą apie jaunimo netvarką."
2. Darbe:
"Vadovas pusvalandį tęsė išmarmėjimą apie laikymąsi terminų."
3. Kasdienybėje:
"Nustokite tą išmarmėjimą! Jau šimtą kartų girdėjau tą patį."
Sinonimai: barmas, barmavimas, plepėjimas, pamokslas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.