Išgriaučiai – tai griaučių liekanos, išnykusios ar sunaikintos gyvūno ar žmogaus kūno minkštoms audinims (pvz., mėsai, odai). Dažniausiai vartojama perkeltine prasme, nusakant kažko likučius, griuvėsius, ypač senus, apleistus, sunykusius.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Archeologai atrado senovės gyvūno išgriaučius.“
2. Perkeltinė prasmė:
– „Po karo miestas liko tik išgriaučių krūva.“
– „Seno pilies išgriaučiai dar iškilmingai stovi kalvoje.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.