Išbrydojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis staigų ir netikėtą išsilaisvinimą iš nelaisvės, įkalčio ar sunkių aplinkybių, dažnai pertrūkį ar pabėgimą.
Pavyzdžiai:
1. Kalinio išbrydojimas iš kalėjimo sukėlė didelį nerimą.
2. Po metų įkalčio jos išbrydojimas į laisvę atrodė kaip sapnas.
3. Tai buvo drąsus išbrydojimas iš apsupties karo metu.
Sinonimai: pabėgimas, ištrūkimas, išsilaisvinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.