Išbiržijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įkyrų, nuolatinį prašymą, reikalavimą, ragavimą (dažnai su nepatenkinimu ar prievarta). Jis turi neigiamą atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Vaikų išbiržijimas įsigyti saldainių baigėsi ašaromis.
2. Jis įsigijo naują telefoną tik po savo vaiko išbiržijimo.
3. Nustokite mane išbiržijinėti – atsakysiu, kai galėsiu.
Sinonimai: įkyrus prašinėjimas, ragavimas, primygtinis reikalavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.