Intelektualėjimas – tai socialinis reiškinys, kai žmonės ar visuomenės grupės ima save laikyti intelektualais arba pernelyg akcentuoja intelektualius dalykus, dažnai pertekline, dirbtine ar pozine forma. Tai gali pasireikšti pernelyg sudėtinga kalba, madingų idėjų sekimu be gilaus supratimo ar elgesiu, kuriuo siekiama parodyti pranašumą dėl „aukštesnių“ pažiūrų.
Pagrindiniai bruožai:
- Kalbos komplikavimas, siekiant įspūdžio.
- Paviršutiniškas idėjų ar mados sekimas.
- Pozinis elgesys, pabrėžiantis savo „intelektualumą“.
Pavyzdžiai:
1. Socialiniai tinklai – asmuo nuolat dalijasi abstrakčiais citatomis ar kompleksinėmis temomis be konteksto, siekdamas pritraukti dėmesį.
2. Pokalbiai – vartojamos pernelyg mokslinės ar filosofinės sąvokos paprastoms temoms aptarti.
3. Meno ar literatūros diskusijos – kritikuojami kūriniai vien dėl populiarumo ar „per mažo intelektualumo lygio“.
4. Elito kultūra – pavyzdžiui, žiūrėti tik art-house filmus ne dėl jų vertės, o siekiant pabrėžti savo skonį.
Trumpai tariant, intelektualėjimas dažnai yra forma virš esmės, kai intelektualumas tampa statuso simboliu, o ne tikru mąstymu ar žinių siekimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.