Idiokratija – tai politinė sistema, kurioje valdžią perima ir valdo asmenys, pasižymintys žema intelekto, kompetencijos ar moralinio lygio. Tai yra „kvailiųjų valdymas“, priešingybė meritokratijai.
Pagrindiniai bruožai:
- Sprendimų priėmimas grindžiamas emocijomis, neišmanymu ar savanaudiškais interesais.
- Aukštesnės pareigos užimamos ne pagal gabumus, o dėl ryšių, populizmo ar atsitiktinumų.
- Valdymas dažnai suplešėjęs, neracionalus, nepagrįstas faktais.
Istoriniai pavyzdžiai:
- Romos imperatorius Heliogabalas (III a.) – valdė kaip dekadentiškas fanatikas, ignoravo valstybės reikalus.
- XX a. populistiniai režimai, kur lyderių charizma ir paprasti pažadai pranoko ekspertų žinias.
Šiuolaikiniai pavyzdžiai:
- Koronaviruso pandemijos valdymas kai kuriose šalyse, kai mokslininkų rekomendacijos buvo ignoruojamos dėl politinių ar ekonominų motyvų.
- Rinkimų kampanijos, kuriose svarbiausia yra emocijų manipulacija, o ne realios programos.
Idiokratija dažnai vystosi pereinamuoju laikotarpiu, kai visuomenėje nusilpsta kritinis mąstymas ir vertinama patraukli, bet tuščia retorika.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.