įdabartinimas

Įdabartinimas – tai kalbos reiškinys, kai praeities veiksmažodis vartojamas dabarties reikšme, siekiant padaryti pasakojimą gyvesnį, dinamiškesnį arba emociškai įtikinamesnį.

Pavyzdžiai:
1. Jis atsidaro duris ir kalba: "Aš grįžau!" (vietoj atsidaro dabarties laiko).
2. Aš einu vakare, staiga pamatau vilką. (istorija pasakojama lyg vykstant dabar).
3. Rašo man laišką ir prašo pagalbos. (apie praeities įvykį, bet pateikiama kaip dabartyje).

Naudojamas meniniuose tekstuose, žurnalistikoje, šnekamojoje kalboje siekiant tiesioginio, dramatiško ar įtaigesnio perteikimo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'idabartinimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Įdabartinimas – tai kalbos reiškinys, kai praeities veiksmažodis vartojamas dabarties reikšme, siekiant padaryti pasakojimą gyvesnį, dinamiškesnį arba emociškai įtikinamesnį. Pavyzdžiai: 1. Jis atsidaro duris ir kalba: "Aš grįžau!" (vietoj atsidaro dabarties laiko). 2. Aš einu vakare, staiga pamatau vilką. (istorija pasakojama lyg vykstant dabar). 3. Rašo man laišką ir prašo pagalbos. (apie praeities įvykį, bet pateikiama kaip dabartyje). Naudojamas meniniuose tekstuose, žurnalistikoje, šnekamojoje kalboje siekiant tiesioginio, dramatiško ar įtaigesnio perteikimo.